Sakalų mokyklele

Į pradžią

Kaimo turizmo sodyba

 

 

Dzūkiška sodyba

Luotas, geldos ir gera nuotaika...

 

Viskas parasidėjo 2001 birželio pabaigoje, kuomet keturiese: Algirdas Juškevičius, Algis Barkauskas, Algis Svirnelis ir aš būdamas ne Algiu, o Saulius Sakalas, Liškiavoje. Ten Henriko Gudavičiaus ir Romo Norkūno iniciatyva išskobėme upinį luotą. Šie gi, padirbo ant kalvos jam pastogę, kurią Romas uždengė nendrėmis (janddrėm- dzūkiškai).

             
             

 

Dar rudenį prieš, mane pasikvietė Alytaus kraštotyros muziejus į dzūkų amatų dienas, kad ten parodyčiau kaip skobiami šaukštai ir geldos.

Nuo to laiko mudu su Algirdu Juškevičium „užsikrėtėme“ skobimu: kas tai bebūtų luotas, geldos, šaukštai. Todėl sumanėme 2002 metų vasarą surengti geldų ir medinių indų skobimo seminarą- mokyklėlę, pirmiausia vaikam, mokytojam ir visiem besidomintiem, bei norintiem prisiliesti prie šio senovinio amato.

Kaip ir buvome planavę taip ir įvyko vaikai birželio 13-tosios ryta sugužėjo mūsų kieman, nors kai kurie jau iš vakaro buvo atskubėją

Taigi pat pirmą diena visi ėmėsi darbo:

     
     
, o trečią dieną Liškevoje nuleidome į Nemuną, jau nuo praeitos vasaros laukusį šios akimirkos, upinį luotą:
         
   
         
mes vis plaukiam...
ir atplaukėm.
O aš viską mačiau

 

Į viršų

Kitą rudenį 2002-09- taip pat Alytaus karštotyros muziejus vėl gi pakvietė į amatų dienas „Darbo nedirbęs taukų nelaižysi“. Šį kartą mane kvieti parodyti, kaip iš vientiso medžio padaroma sposkelė arba buikelė (sviestamušė), o Rūtos paprašė, kad ji visiems prikeptų „dzūkiškos košės“ iš grybų, bulvių ir svogūnų.

 

 

Į viršų

Išankstinis sumanymas buvo toks:

„Geldų ir medinių indų skobimo savaitė“ Etninės kultūros ir vietos tradicijų globa ir plėtra

Projekto vadovo vardas, pavardė Algirdas Juškevičius meno studijos „Kadagys“, vadovas.

Trumpas apibūdinimas: Šiandien jau beveik užmirštas senas amatas- kaip iš vieno medžio gabalo pagaminti anksčiau plačiai buityje naudotus indus: geldas, lovelius, dubenis. Plastikas išstumia iš mūsų kasdieninio gyvenimo supratimą apie ilgaamžiškumą, tikras medžiagas, tradicijas, meistrystę ir kartų perimamumą. Jaunimui atrodo, kad senųjų amatų dirbiniai tinka tik muziejams. Norėdami spręsti susidariusią situaciją, ieškom naujų prasmingos, gilesnio turinio veiklos formų, tikimės, kad amatų dienas jaunimui duotų vertingų žinių, įgūdžių, galimybių kūrybiniai raiškai. Manome, kad tarp visų rajone jaunimui siūlomų veiklos formų, senųjų amatų mokymas dar pilnai nepanaudojamos. Manome, kad tradiciniai mediniai indai gali būti atsvara vienadieniškumui, skubotumui, kurį mums bruka šių dienų gyvenimo tempas ir būdas.

Projektas skirtas atgaivinti, įsisavinti iš esmės, tradicinį meninį indų skobimą ir jų panaudojimą buityje .Jaunimo dalyvių grupė susipažins su senaisiais dzūkų amatais, išmoks daryti tai, ką darė jų protėviai, dirbs su senaisiais instrumentais, bendraus, sukurs medinių indų rinkinį, susipažins su šiandieniniu šių indų panaudojimu tradicinėje dzūkiškoje virtuvėje. Savaitės metu vyks seminarai, ekskursijos, diskusijos, vakaronė, paroda. Įgytos žinios, patirtis ir amato paslaptys leis savaitės dalyviams (20 asmenų) vėliau savarankiškai realizuoti savo idėjas, skobiant tradicinius medinius indus, tinkamus ir šiandieniniam gyvenimui.

Šiuo projektu tikimasi atgaivinti ir išsaugoti senuosius amatus kaimo sodybose, paskatinti kaimo turizmu užsiimantį jaunimą mokytis ir mokyti senųjų amatų puoselėti senąsias dzūkų tradicijas, bei supažindinti su šiomis tradicijomis poilsiautojus. Tai bus kartu ir prevencinė veikla organizuojant jaunimui kitą laisvalaikio praleidimo būdą, kaimo turizmu užsiimančios jaunos šeimos sodyboje bei į šį renginį kviečiant kaimo bendruomenę. Pasirinkta stovykla mokykla gamtoje supažindinant su senovės amatais, tradicijomis praktiškai dalyvaujant įvairioje veikloje, geriausiai atitinka jaunų žmonių lūkesčius.

Projekto tikslai, uždaviniai, laukiami rezultatai. Problemos, kurias padėtų (iš) spręsti projektas (pateikite faktus, statistiką) Varėnos rajone gausu senųjų kaimų.Tačiau jie vis nyksta kartu užmarštin nusinešdami senuosius tradicinius dzūkų papročius. Kasmet rajone vyksta tradicinės teatrų, šventės folkloro festivalis ,,Dzūkų godos”. Merkinėje puoselėjamos juodosios keramikos tradicijos. Dzūkijos nacionaliniame parke mokoma pynimo. Tačiau senieji amatai nėra plačiai paplitę, ypač jaunimas mažai su šia tradicija susipažinęs. Rajone veikia vienintelė dailės studija, propaguojanti tradicinę drožybą ir sistemingai dirbanti šioje srityje. Šiuo projektu norėtume keisti situaciją-kad drožyba nebūtų, tik papildomas folkloro, festivalių pagyvinimas-o taptų gyvenimo dalimi, įžanga į tolimesnį kūrybinį kelią. Todėl norėtume suburti jaunimo grupę, kuri ne tik žavėtųsi senaisiais amatais, bet ir jų išmoktų, o išmokę gebėtų juos panaudoti buityje bei savo darbinėje veikloje.Tikimės, kad pasikeistų ir kaimo turizmu užsiimančių požiūris į poilsio organizavimą. Atsirastų vis daugiau žmonių norinčių išsaugoti kaimo bendruomenės papročius ir senuosius amatus. Tam galėtų talkinti ir kaime dar esantys meistrai. Šiuo metu senųjų amatų (ypač meninių) atgaivinimas, vystymas ir pritaikymas šiuolaikinei buičiai domina visuomenę. Seneliai, proseneliai kasdien naudodavo iš vieno medžio gabalo skobtus buitinius reikmenis: luotus, geldas, lovius ir indus.Dzūkijoje jie vadinosi „niekociom“. Geldose maudė vaikus, velėjo žlugtą, sūdė mėsą, šėrė kiaules, girdė prie šulnio arklius. Skobimui naudoti specialūs įrankiai: kirviai (skliutai, vedegos), lankenos, kaltai, skaptai, obliukai. Yra išlikę etnografų užrašyti pasakojimai kaip parinkti medieną ir dirbti. Dabar tokie mažesnių matmenų ir įvairesnių formų indai gali būti naudojami sudėti vaisiams, kaip duoninės ir sausaininės, siūlams mezgant, arba tiesiog interjero puošmena. Skobimo savaitės dalyviai susipažintų su istorinėmis, etnokultūrinėmis medinių indų naudojimo detalėmis, susikurtų norimo indo projektą ir jį išskobtų. Sistemingas tradicijų, etninės patirties perėmimas ir naujų gaminių kūrimas turėtų tapti geru saviraiškos stimulu, pajaučiant kūrybinio darbo grupėje privalumus ir pasitenkinimo jausmą realizavus savo sumanymą. Kaimo turizmu pradedančiai užsiimti šeimai, tai būtų nauja būsimų klientams siūloma paslauga, kartu puoselėjanti ir sauganti kaimo tradicijas.

Tikimės 1. Įtraukti jaunimą į etnokultūrinio palikimo perėmimą, tradicijų palaikymą. 2. Pateikti idėją kaip atsvarą šių dienų gyvenimo skubotumui sudominant ilgalaikėmis vertybėmis ir senaisiais amatais, būdingais mūsų kraštui. 3. Susisteminti ir apmokyti jaunimą kaip perimti senovės amatų gamybos patirtį. 4. Suteikti žinių apie senovinius medienos apdirbimo būdus, įrankius, panaudojimo tradicijas.Numatyti galimybes vėliau jaunimui pradėti savo individualią darbinę veiklą 5. Išmokyti skobti iš vieno medienos gabalo geldas, medinius indus, juos panaudoti buityje. 6. Suformuoti prielaidas tradicinei meninių amatų mokymo jaunimui vasarai Dzūkijoje ateityje pasikviečiant ir Lenkijos, bei Švedijos jaunimą su kuriais jau palaikomi bendradarbiavimo ryšiai. Sudominti kaimo jaunimą, kaimo turizmu užsiimančius sodybų savininkus šiuo amatu, panaudojant dar esančių meistrų patirtį. Organizuoti prasmingą laisvalaikio formą kaip alternatyvą trumpaamžėms šių dienų gyvenimo realijoms.

Projekto adresatas Kūrybinis projektas „Geldų ir medinių indų skobimo savaitė“ skiriama Varėnos miesto ir rajono jaunimui, kitiems besidomintiems šiais amatais bendruomenės nariams. Laukiami rezultatai Kūrybinio projekto dalyviai susipažins su etnokultūriniu palikimu, išmoks senojo amato tradicijų įvaldymo, gaminių pritaikymo dabartiniame gyvenime ir darbinėje veikloje. Išmoks skobti iš vieno medžio gabalo geldas, medinius indus. Turėdami šiuos įgūdžius galės mokyti kitus arba plėtoti savo verslą.Kaimo turizmas bus orientuotas ne tik į buvimą gamtoje, bet ir prasmingą veiklą joje, supažindinant su senovės dzūkų tradicijomis, senaisiais amatais (suteikiant galimybę ir poilsiautojams pabandyti skobti iš medžio, pasitelkiant turimus kaimo meistrus. Ši veikla skatintų kartų suartėjimą ir tradicijų perimamumą, bendruomenės formavimąsi. Patraukli stovyklos forma pakeistų jaunimo požiūrį į senuosius amatus, tradicijas, laisvalaikio praleidimą. Tai būtų įžanga į tolimesnį savaitės dalyvių kūrybinį kelią. Numatomas projekto tęstinumas, perspektyvos Planuojama tokias kūrybines mokomąsias senųjų amatų savaites Varėnos rajone jaunimui organizuoti kiekvieną vasarą pasitelkiant jau pramokusį šio amato jaunimą, supažindinant ir užsienio jaunimą su dzūkų senaisiais amatais. Manome, kad šios dienos ateityje galėtų tapti „Dzūkų amatų“ savaite, vienijančia amatus, folklorą ir dzūkišką virtuvę, kurios metu būtų galima pasimokyti įvairių amatų, pajusti to laikmečio dvasią, prasmingai ir gražiai praleisti gamtoje laiką. Lietuvos tautodailininkų sąjunga remia projektą ir jo metu gauta patirtį paskleis respublikoje, publikuodama leidžiamuose Tautodailės metraščiuose.

Projekto įgyvendinimo vieta Marcinkonių kaimas, Sakalų sodyba.

Į viršų